Vambutų
giminės
herbas. Piešė ir interpretavo prof. skulptorius Konstantinas
Bogdanas.
Herbas iš vokiečių kalbos žodžio erbe paveldėtojas,
įpėdinis, palikimas asmens, šeimos, giminės,
organizacijos,
valstybės pastovus ženklas. Svarbiausias herbo atributas herbo skydas
su heroldiniu ženklu.
Pirmosios herbų tradicijų užuomazgos siekia XII-XIII a. Kryžiaus
žygių epochą. Iki dantų šarvais apsikaustę riteriai kaip
asmens atpažinimo ženklą ant skydo iškaldavo tam tikrus simbolinius ženklus,
papuošdavo šarvus bei apsiaustus. Šie herbai būdavo perduodami iš
kartos į kartą, nes karių riterių palikuonys didžiavosi
protėvių nuopelnais, nekeisdavo jų, nebent už kokius nors
nuopelnus, o taip pat prasižengimus būdavo priversti pakeisti herbo skydo heroldinį ženklą. Vakarų Europoje herbą paveldėdavo
vyriausias sūnus, jaunesnieji į
tėvo herbą turėdavo įvesti tam tikrus pakeitimus.
Į Lenkiją, o iš ten po 1413m. Horodlės unijos į
Lietuvą, herbų tradicija atėjo iš Vakarų Europos, dažniausiai
iš Čekijos ir Vengrijos. Manoma, kad tokio pavidalo Vyčio (nepainioti
su LDK herbu Vytis) herbas buvo atneštas iš Vengrijos. 1434m. Lenkijos
karalius Jogaila pirmąkart suteikė šį herbą Lelovo vaitui
Mikalojui. Vėliau jis paplito (buvo
suteikiamas karalių ar Seimo, perkamas iš kitų bajorų ir pan.)
ir visoje Lietuvos Lenkijos valstybėje.
Heraldikoje žinomos keturios šio herbo
atmainos, besiskiriančios herbo skydo spalva (vienuose aukso, kitose raudona spalva). Neišlikus žinių apie lietuvių bajorų Vambutų
naudoto Vyčio herbo atmainą, pateiksime labiausiai paplitusios
atmainos aprašymą ir herbo pavyzdį. Aukso spalvos herbo skyde šarvuota,
iš žydro debesio išnyranti riterio ranka laikanti kalaviją. Virš skydą
vainikuojančio uždaro šalmo su bajoro karūna kyla tokia pat kaip
skyde šarvuota ranka su kalaviju. Herbas papuoštas juodos spalvos kaspinais su
aukso pamušalu.
Kada šis herbas buvo suteiktas bajorams
Vambutams, neišlikus
istoriniams šaltiniams, negalime pasakyti, tačiau XIXa. Telšių ir Šiaulių
bajorų šeimų, pasitvirtinusių savo bajorystę sąrašuose
yra nurodyti bajorai Vambutai ir jų herbas Vytis (Pogonia). Peržiūrint
metrikų knygas pavyko nustatyti, kad Vambutai XIXa, gyveno Luokės, Kuršėnų,
Pievėnų, Kantaučių, Varnių, Užvenčio, Šaukėnų
ir kt. parapijose. Genealoginis
medis sudarytas pagal surastus Šaukėnų ir Tytuvėnų Rk. bažnyčių
metrikinių knygų įrašų duomenis.
Vambutų giminės protėviu pradininku laikytinas aukštaičių
(Upytės pavieto) kunigaikštis Vembutas Ruškaitis, minimas 1219m. Mindaugo
sutartyje su Volynės kunigaikščiu.
Matyt, vėliau šiai giminei praradus politinę galią, jos
nariai atsidūrė paprastų karių, o vėliau bajorų
statuse. XIV-XVIIa. be kitų dvarų Vambutai valdė Vambutų
dvarą prie Varnių. Išlikę teisminiai XVIIa. dokumentai apie jų
ginčus dėl šio dvaro ribų su aplinkinių žemių
valdytojais (jie saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne).
Vyčio herbu žymėjosi šios Lietuvos Lenkijos valstybių
bajorų giminės: Alkimavičiai, Algiminavičiai, Klaikauskai,
Kokatorovičiai, Odlanickiai, Papini di Gambusi, Pelkos, Pliškos,
Potiomkinas (suteikta Lenkijos karaliaus 1775 04 10) Sandos, Sudimantai, Švarcai,
Vandzonai, Vambutai, Žaleskiai ir kt.
