Papildomam namų skaitymui. Dvi tikros istorijos apie tikrą žmogų.

Tales about Genijus Baronus Vol.1

O atsitiko tai viskas kokį rugsėjo mėnsesį. Baronus pametė savo studento pažymėjimą - gavo naują, tačiau ir šį neužilgo vėl kurtais praganė. Vienas vargas: ir trūlikai ir traukiniai brangūs ir t.t. Nu, ką daryt? Vėl reikia naują pasiimti, nuč bet dabar dar viena, jau rimtesnė problema iškilo - Baronus pametė dar ir savo pasą, o be paso, tai jokio pažymėjimo gi negausi!

Ką daryt ai aia ai! Už paso pametimą gi reikia baudą apie 200Lt. sumokėti! O tu bapkių tai nėr - visos pragertos, skrandis tuščias gurgia! Vienu žodžiu, Baronus į baisią neviltį puolė.

Taip jau atsitiko, kad aš pas jį tada ko tais pasiimti iš savo paliktų daiktų atėjau. Taigi sakau:

- Baronai, nebck tu durnas! Nepametei tu jokio paso - pavogė! Nueik į policiją, papasakok juokingą istoriją, parašyk pareiškimą ir pasą gausi nemokamai.

Baronui net akys sužibo: taigi auksinė mintis! Primokiau Baroną ką sakyt:

"Važiavau sau vaikas šiandien namo prieš kokį dvidešimt minučių iš paskaitų 5 truliku. Į švarko kišenę įsidėjau odinę piniginę su pasu, stjudento pažymėjimu, šešiolika litų ir kt. Prie Kalvarijų stotelės tik capt, capt - nebėr mano turto. Nu, tai aš iš kart tiesiu taikymu pas jus ir atskubėjau, gal dar pagausit ilgapirštį..."

Su mano palaiminimu Baronus daug nedelsdamas atsitraukė nuo "knygų" ir negaišindamas savo brangaus laiko nuskubejo į Kalvarijų nuovadą ir parasė pareiškimą, gavo "spravkę" , kad pavogtas pasas ir t.t....

Tuo būtų visa istorija kaip ir pasibaigusi, jei po kelių dienų Baronus nebūtų radęs savo seno paso !!!

Tai va, tokis tad vienas iš daugelio juokingų pasakojimų apie genealujį Baroną...

Papasakosiu dar kaip mane aerodromo chebra per dantį traukia:

Visi gi pas mus žino, kaip as "Baronų" be galo myliu. Tai paėmė ir padarė labai šlykštų juoką. Rado nuotrauką, kur aš kartu su A.B. per aerodromą einu ir sukeitė galvas. Vos neapsivėmiau šiandien muilą parsisiuntes... Jėzau!

Tai šito papiktintas ir įkvėptas Vol.2 parašiau...

Šio pasakojimo priešistorė prasidėjo jau rugsėjo mėnesį.

Vieną dieną pas mane į bendriką atejo Liudas su Algiu (jis tada taip pat pas B. gyveno). Tokie nelaimingi abu:

-Vidai, nėr gyvenimo - mūsų namuose didelė kaulėta erkė apsigyveno!

-Kaip čia taip,sakau. Negali būti!

-Gali gali, ir dar kaip. Nueinam mes abu į EKO, prisiperkam pilnus maišus maisto vos ne visai savaitei, grįžę kiek pavalgom ir viską kas liko sudedam į šaldytuvą. Rytą šaldytuvą tik atidarom - TUŠČIA. Maisto nei kvapo nelikę! Būtų netaip jau baisu, jei tai nesikartotų pernelyg dažnai.

Ką daryt? Nėr kitos išeities, kaip tik demaskuoti erkę. Vaikinai pradėjo gudrauti: parsineša maisto tik tiek, kiek per kartą galima suvalgyti - į šaldytuvą nieko nebededa.

Nepraėjo nei kelios dienos ir Baronus Liudui sako:

-Žinai, Liudai, bėda šiandien buvo nutikusi. Šiandien trulike nualpęs buvau. Važiuoju sau 5'u pro Kalvarijus, tik jaučiu - dėsiu dubą. Tai visa laimė, kad spejau atsisėsti...

-Tai kaip čia taip? - susirūpino Liudas.

-Nu tai va, vakar vakarienės nepavalgiau, o šiandien per skubėjimą nepapusryčiavęs išlėkiau, tai ir atsitiko taip...

Nu tai maniau, kad abu su Liudu išvaržą gausime bežvengdami, kai jis man visa tai papasakojo.

Once viskas patapo aišku, kas čia tas erkė, Liudas nusprendė nepasiduoti ir kovoti. Kaip kitaip, dar pirštą ar ką kitą naktį nugrauš - su alkanom erkėm ne juokas!

Ir pradėjo Liudas kaip įmanydamas slėpti maistą. Nu, o Baronas savo ruožtu pradėjo kur beįmanydamas vaikščioti į svečius ir vaišintis. Pradedant gailestingaja Ž..J. , Agne Š., Laura P. ir baigiant Baksu.

Ilgainiui visiems tokis nepageidaujamas draugelis nusibodo ir erkė ėmė pastebimai kaulėti...

Na, o visos šios istorijos cviekas, tai štai kur: Vieną savaitgalį Liudas prieš išvažiuodamas į Šiaulius kaip įprasta visą maistą suvalgė ir namuose nieko valgomo nepaliko, išskyrus didžiulį 1.5L inda sklidina CUKRAUS. Grįžta pirmadienį - indas TUŠČIAS!!!

-Baronai! Po galais, ką tu cukrų valgai?

-O ką? Čia gi melelionas kalorijų!

Nu, manau, kad čia jokie komentarai nereikalingi...

Tales about genius boronus Vol. 3

Prieš kelias dienas su Algiu netikėtai buvom pas p. Baroną užsukę. Kaip nebūtų keista, radom Andriuką ganėtinai blaivų, nors baisiai nelaimingą ir apsimiegojusį.

- Kibo vakar gėrei?

- Aha. "Mininisrerijoj" buvom.

Na mes su Algiu žinodami, kad A.B. tokiuose renginiuose paprastai be nuotykių neapsieina, puolėm klausinėt:

- Nu tai papasakok, kaip sekėsi, ar linksma buvo?

-Linksma tai linksma, bet apsauginis iš manęs labai jau negražiai pasijuokė...

-???

- "Ministerijoj" studentams yra taikomos nuolaidos, o aš, kaip žinia, esu pametęs studento pažymejimą (vėl?!). Tai nusinešiau savo studijų knygelę. Rodau aš ją apsauginiui, o šitas kiaulinas atsivertęs pažiūrėjo ir sako:

-Vaikel, tavęs neleisiu! Eik mokytis - vienos skolos!

-!!!

Nu aš vistiek kada nors iš to Baronaus besijuokdamas išvaržą gausiu!

Dėkui Vidui už istorijas. Kitas panašoas istorijas prašau siūsti man.

[English qoutations] [Lietuviška dalis]

Aplankykit mano mokyklą: http://www.sseriga.edu.lv