Taupyk bei saugok laika, kuri iki siol is taves pagrobdavo arba pavogdavo ar kuris pats pranykdavo.
      Gedingiausia svaistyti laika per savo apsileidima.
      Didziausia musu gyvenimo dalis praeina darant klaidas, didele - nieko neveikiant, o visas gyvenimas - darant ne tai, ka reikia.
      Mirtinguju kavailybe, kai jie, gave koki mazmozi ar nieknieki, uz kuri visai nesunku atsimoketi, rupestingai stengiasi atsilyginti, taciau nei vienas zmogus atemes is kito laika, nemano esas del ko nors skolingas, kai tuo tarpu laikas yra vienintelis dalykas, kurio, net ir labai dekingas budamas, negali grazinti.
     Ant dugno lieka ne tik maziausia, bet ir tai, kas prasciausia.
     Jei ka nors laikai draugu ir nepasitiki juo kaip pats savimi, smarkiai klysti ir nepakankamai zinai, kas yra tikrosios draugystes jega.
     Draugyste reikia ivertinti pries susidraugaujant, o susidraugaves - pasitikek ja.
     Apgaules baime moko apgaudineti kitus ir savo itarinejimais suteikia teisia nusikalsti.
     Juk yda ir pasitiketi visais ir netiketi niekuo.
     Kai kurie taip nulindo i tamsa, kad neaiskiai mato, kas yra sviesoje.
     Kudikiai bijo kiekvieno menkniekio, vaikai - ne to, ko reikia, o mes - ir vieno, ir kito.
     Kasdien mastyk apie tai, kad galetumei abejingai palikti gyvenima. Dauguma taip ir blaskosi tarp mirties baimes ir gyvenimo kanciu; vargsai jie: ir gyventi nenori, ir mirti nemoka. Taigi, atsikrates bet kokio nerimo, susikurk sau malonu gyvenima. Joks turtas neteikia dziaugsmo seiminikui, jei sis sirdije nepasiruoses jo prarasti.
    Kas nevertina savo gyvybes, tas tavosios seimininkas.
    Didelis turtas yra prigimties desni atitinkantis skurdas.
    Tai, ko zmogui pakanka yra po ranka. Turtingas tas, kam skurdas - mielas brolis.
    Gyvenkime geriau negu minia, bet ne kitaip negu ji. Antraip atbaidysime ir atstumsime nuo saves tuos, kuriuos norime pataisyti.
    Tegu visi stebisi musu gyvenimu, bet tegu pripazista ji esant teisinga.
    Didis yra tas, kuris naudojasi moliniais indais tarsi sidabriniais.
    Troskimu apribojimas - geriausias vaistas nuo baimes.
    Mums kenkia daugybe geru dalyku: atmintis sugrazina prie isgyventu baimes kanciu, o izvalgumas is anksto numato busimas. Niekas nesijaucia esas laimingas tik del siandienos.
    Kai kuriuos ligonius reikia sveikinti, kad jie pasijuto esa sergantys.
    Manes nenudziugins joks daiktas, net ir labai nepaprastas ar naudingas, jei tik as vienas apie ji zinosiu.
    Kelias per pamokymus yra ilgas, o per pavyzdzius - trumpas ir veiksmingas.
    Klausei, ka as pasiekiau. Susidraugavau pats su savimi.
    Reikia vesti tolyn nuo minios ta, kurio siela dar silpna ir kuris dar netvirtas del gerio, nes jis gali langvai pereiti i daugumos puse.
    Daug blogo padaro net vienas prabangos ar godumo pavyzdys: turtingas kaimynas skatina musu goduma; pavydus draugas apkrecia savo puvesiais net ir labai tyra bei nuosirdu zmogu.
    Nebuk panasus i bloguosius tik todel, kad ju tiek daug, nebuk daugumos zmoniu priesas tik todel, kad jie nera panasus i tave.
    Vienas zmogus man atstoja visa tauta, o tauta - viena zmogu.
    Tai as sakau tau, o ne miniai, nes vienas kitam esame sausakymsas teatras.
    Manote, jog tai - likimo dovana? Ne, tai - spastai.
    Kunui pataikaukite tik tiek, kiek reikia gerai sveikatai. Su kunu elkites griezciau, kad jis nenustotu paklusti sielai. Tegu maistas tik alki malsina, gerimas - troskuli, tegu drabuzis saugo tik nuo salcio, o bustas - nuo visu kitu negandu.
    Atminkite, kad niekas, isskyrus siela, nera vertas nuostabos.

                   Jei patiko, parasykit, bus daugiau...