Faktiškai, realizavus projektinę informacinę sistemą, išaiškėjo, kad nemažai tiekimo padalinyje galimų realizuoti funkcijų programa nenumato, tuo tarpu realiai dirbti su šia sistema negalima dėl per didelio atitolimo nuo realios rinkos būklės ir susiklosčiusių tradicijų.
Vis dėl to negalima vienareikšmiškai teigti, kad projektas yra blogai realizuotas: vertinant sistemą, reikia atsižvelgti į keletą faktorių, kuriuos dabar ir aptarsime. Projekto kokybės rodiklius galima suskirstyti į kelias grupes: ekonominius, funkcinius, techninius, projektinius ir t.t.
Pagrindiniai ekonominiai projekto rodikliai yra jo sukūrimo kaina ir tiekiama ekonominė nauda. Kadangi nagrinėjamas informacinės sistemos projektas buvo kuriamas nesiekiant ir nevertinant ekonominės naudos, tai ir jo vertinti pagal šį kriterijų objektyviai negalime. Subjektyviai galima numanyti, kad sukurtoji informacinė sistema (vertinant visų Mokomosios firmos padalinių integruotą paketą) duos ekonominį efektą, kadangi jos sukūrimas faktiškai nieko nekainavo, o panaudoti jį galima kaip informacinės sistemos pavyzdį studentams. Jei šis projektas netiks kaip geros sistemos pavyzdys, tai jis galės būti panaudotas aptariant sistemų trūkumus.
Kaip jau buvo užsiminta, tiekimų padalinio informacinė sistema neautomatizuoja visų tiesioginių firmos tiekimų skyriaus funkcijų (neskaičiuojama optimali užsakymo apimtis ir t.t.). Tačiau ji turi tenkinti ir kitus šiai sistemai iškeltus specifinius tikslus: vartotojams palengvinti informacinių sistemų įsisavinimą ir suvokimą, sistemos vertintojams parodyti autoriaus įgytas sistemų projektavimo ir kurimo žinias. Deja, bet šių tikslų įvertinimas bus tik galutinai užbaigus pačios sistemos projektavimą, tuo tarpu sistema turėtų būti derinama su jos vartotojais projektavimo ir diegimo metu. Tačiau konkrečiai šios sistemos specifika (būtent tai, kad užsakovas turi išlikti kaip nešališkas objektyvus vertintojas, vartotojai kol kas nėra aiškūs, o projektuotojai, sukūrę sistemą, neįpareigoti jos įdiegti ir prižiūrėti) nenumato sistemos suderinimo ir palaikymo tvarkos.
Techniniai sistemos rodikliai parodo kaip pasirinkta techninė ir programinė įranga. Mūsų atveju projektuotojams pasirinkimo faktiškai nebuvo, kadangi iš anksto buvo apibrėžta, kokią programinę įrangą reikėtų naudoti ir kokios bus techninės priemonės. Tačiau šiuo atveju pateikti nurodymai pilnai atitiko šių laikų reikalavimus (duomenų bazių valdymo sistema MS Access numato visų tipų šiuolaikinių duomenų apdorojimą, kurio greitį garantuoja kompiuteriai su Pentium kartos procesoriais) ir sutapo su pačių projektuotojų nuomone.
Prie projektinių sistemos kokybės rodiklių galima priskirti sistemos dokumentacijos formą ir turinį, sistemos programavimo stilių bei aiškumą, duomenų suderinamumą bei integruotumą. Dokumentaciją įvertinti sudėtinga, kadangi projektas neprivalėjo būti apiformintas kaip naujai sukurta informacinė sistema. Tuo tarpu programų stiliaus supratimui paanalizuokime pateiktą modulį iš užsakymų formos.
Private Sub Patikrinti()
'viską, išskyrus PVM, atrakinti
pastabos.Locked = False
Combo24.Locked = False
darbuotojas.Locked = False
'PVM užrakinti
apmokejimas.Enabled = False
delspinigiai.Enabled = False
If IsNull([išsiuntimo data]) Then
Exit Sub
End If
'viską, išskyrus PVM, užrakinti
pastabos.Locked = True
Combo24.Locked = True
darbuotojas.Locked = True
If Not IsNull([PVM sąskaitos gavimo data]) Then
Exit Sub
End If
'PVM atrakinti
apmokejimas.Enabled = True
delspinigiai.Enabled = True
End Sub
Pateikta procedūra "Patikrinti" įvertina užsakymo būklę ir pagal tai apriboja vartotojo veiksmus: leidžia arba uždraudžia keisti atsakingo darbuotojo pavardę, apmokėjimo terminą ir kitus užsakymo rekvizitus. Svarbu, kad neaiškesnės vietos būtų pakomentuotos (kaip matome prieš veiksmų grupes pateikiami komentarai). Programos supratimą žymiai palengvina prasmingai suteikti laukų ir kintamųjų vardai: [PVM sąskaitos gavimo data], [pastabos] ir t.t. Tačiau lietuviškų raidžių vartoti nepatartina, nes dėl to gali sutrikti Access darbas (deja, bet šiame projekte buvo daug lietuviškų terminų, kurių pakeitimui nebeužteko laiko). Programa lengviau skaitoma, kai skirtingame lygyje esančios komandos skirtingai atitraukiamos nuo kairiojo ekrano krašto (šiame projekte kiekviename lygyje komandos paslinktos per du simbolius).Nežiūrint to, kad autorius siekė programą parašyti kuo suprantamesnę, dėl kai kurių detalių galima ir padiskutuoti. Pvz. pateiktame pavyzdyje išėjimas iš funkcijos aprašomas trimis eilutėmis: sąlygos patikrinimas, išėjimas ir sąlyginio sakinio užbaigimas. Tačiau Visual Basic sintaksė numato supaprastintą sąlyginio sakinio struktūrą, kai turi būti atlikta tik viena komanda - tokiu atveju sąlygos patikrinimą ir komandą galima surašyti į vieną eilutę. Daugeliu atveju šis būdas žymiai greitesnis ir vaizdesnis, tačiau kartais prireikia pakeisti atliekamą veiksmą, dažniausiai papildant nauja komanda. Tuo atveju patogiau, jei programoje sąlyginis sakinys aprašytas įprastiniu būdu.
Duomenų suderinamumą užtikrina jau pati DBVS Access, tačiau svarbu, kad ir kompiuterinę informacinę sistemą kuriantis programuotojas ar projektuotojas pasirinktų reikiamą duomenų struktūrą bei tinkamai įvardintų laukų vardus. Tai ypač aktualu integruotose informacinėse sistemose, kur tais pačiais duomenimis naudojasi keletas vartotojų. Žemiau pateikiamas tiekimų padalinio informacinėje sistemoje saugomos firmų duomenų lentelės laukų sąrašas (visi duomenys, tame tarpe ir laukų vardai, pilnai atitinka Access bazėje esančią firmų lentelę). (Žr. 4.1 lent.)
4.1 lentelė
Firmų lentelės laukai Pavadinimas Tipas Ilgis firmos kodas Number (Long) 4 firmų grupės kodas Number (Long) 4 įmonės rejestro kodas Text 7 PVM mokėtojo kodas Text 2 firmos pavadinimas Text 100 vietovės kodas Number (Byte) 1 adresas Text 100 tel Text 20 fax Text 20 kontaktinis asmuo Text 100 pareigos Text 20 atsiskaitomoji sąskaita Text 20 banko kodas Text 9 įvedimo data Date/Time 8 koregavimo data Date/Time 8
Šioje, kaip ir kitose lentelėse išnaudota Access galimybė laukus vadinti keliais žodžiais. Šiuo atveju faktiškai nebereikia prie laukų vardų dar rašyti kokių nors komentarų, paaiškinančių lauko prasmę. Tačiau, kaip jau buvo minėta, naudojama Access 7.0 versija nevisada teisingai interpretuoja lietuviškas raides (ąčę ir t.t.), todėl reikėtų vengti pavadinimų su šiomis raidėmis.