Dicka per Autorin
Gjovalin Shkurtaj ka lindur mė 4 prill 1943 nė Bajzė
tė Shkodrės. Ka kryer shkollėn e mesme pedagogjike nė qytetin e Shkodrės mė
1962 dhe studimet e larta pėr gjuhė e letėrsi shqipe nė Universitetin e
Tiranės mė 1966. Nė vitin 1966-1967 ka qenė arsimtar nė rrethin e Lezhės.
Nga shtatori i vitit 1967 deri nė maj tė vitit 1989 ka punuar si punonjės
shkencor nė Institutin e Gjuhėsisė tė Akademisė sė Shkencave. Gjatė
periudhės 1989-1991 ka qenė i ngarkuar si kėshilltar i kulturės nė Ambasadėn
Shqiptare nė Romė. Qysh nga maji i vitit 1991 ėshtė emėruar pedagog nė
Departamentin e Gjuhėsisė tė Fakultetit tė Historisė e tė Filologjisė nė
Universitetin e Tiranės. Aty drejton sektorin e gjuhėsisė sė sotme. Ėshtė
titullar i lėndėve:
- Dialektologji,
- Sociolinguistikė nė Departamentin e Gjuhėsisė
- Gjuhė letrare shqipe nė Departamentin e Gazetarisė.
Nė vitin
1982 ka marrė gradėn e "Kandidatit tė shkencave" (= Dr. i shkencave
filologjike) dhe mė 1995 ka fituar edhe titullin "Profesor". Ka qenė pėr
njė kohė tė gjatė Sekretar shkencor i pėrmbledhjes "Dialektologjia
shqiptare" (Nga vėllimi I deri VI). Ėshtė anėtar i Redaksisė sė revistės
"Studime Albanologjike" qė nxjerr Fakulteit i Historisė dhe i Filologjisė.
Ėshtė anėtar i grupit tė dialektologėve qė ka hartuar Atlasin Dialektologjik
tė Gjuhės Shqipe (vepėr madhore e gjuhėsisė shqiptare, nė dy vėllime,
pėrfunduar mė 1989 dhe dėrguar pėr botim nė Itali).
Eshtė anėtar i Grupit
tė punės pėr fishat e ALE (Atlas Linguarum Europae) me qendėr nė Nimegen
(Suedi). Ėshtė anėtar i Shoqatės Ndėrkombėtare "Amici Linguarum" me qendėr
nė Suedi. Qė nga viti 1995 ėshtė edhe drejtor i Kurseve verore tė Gjuhės
shqipe pėr tė huaj. Ka marrė pjesė disa herė nė kongrese dhe konferenca
shkencore ndėrkombėtare nė Itali, Gjermani, Rumani dhe nė tri konferenca
albanologjike ndėrkombėtare tė zhvilluara nė Tiranė. Ka qenė disa herė i
ftuar pėr tė dhėnė leksione nė disa universitete tė Italisė (Romė, Palermo,
Kozencė, Bari). Zotėron mirė gjuhėt: frėngjisht, italisht, rusisht; lexon,
gjithashtu, nė anglisht, gjermanisht e rumanisht.
Disa nga botimet e tij mė
kryesore janė:
- E folmja e Kastratit, nė "Studime filologjike", 1967, nr.
2 dhe 3.
- E folmja e Hotit, nė "D. Sh.", 1971, vėll. II.
- Vėzhgime rreth tė folmes sė malėsorėve tė Bregut tė Matės, nė "St. fil", 1972, nr. 2.
- E folmja e Kelmendit, nė "D. Sh", 1975, vėll. III.
- E folmja e Rranxave tė Mbishkodrės, nė "D. Sh", 1982, vėll. IV.
- E folmja e qytetit tė Lezhės, pjesė tė monografisė janė botuar nė "St. fil", 1981 dhe 1984.
- Shėnime pėr tė folmen arbėreshe tė Shėn-Marcanos, nė "St. fil", 1979, nr. 4.
- Shėnime pėr tė folmen arbėreshe tė Mrēeduzės, nė "Studime pėr nder tė A.
Xhuvanit", Tiranė, 1986.
- Sistemi foljor i tė folmeve arbėreshe tė
krahinės sė Kozencės, nė "St. fil", 1975, nr. 2
- T' i pėrdorim drejt
pėremrat pronorė, nė "Gjuha jonė", 1981, nr. 1.
- Dialekti dhe norma nė
trajtat foljore tė mbipėrbėra, nė "Gjuha jonė", 1984, nr. 2.
- Tė shtojmė kujdesin pėr gjuhėn e skenės, nė "Gjuha jonė", 1984, nr. 1.
- Kėngė popullore tė arbėreshėve tė Italisė, nė "St. fil", 1979, nr. 2.
- Emrat e kafshėve sipas ngjyrės, nė "St. fil", 1971, f. 95-100.
- Rreth ndryshimeve nė gjuhėn e fshatit tė sotėm tė Veriut, nė "St. fil",1969, nr.
4.
- Njė vėshtrim mbi pėrdorimin e pasthirrmave dhe tė pjesėzave thirrėse
nė tė folmet e Malėsisė sė Madhe, nė "St. fil", 1975, nr. 2
- Zbunimi si shkak i lindjes sė trajtave tė dyta tė emrave vetiakė, nė "St. fil", 1977,
nr. 2.
- Arritje tė studiuesve arbėreshė nė fushėn e shqipes, nė "Gjuha
jonė", 1981, nr. 1.
- L'influenza dell' italiano sulle parlate albanesi d' Italia, in "I dialetti Italo-albanesi, a cura di F. Altimari e L. Savoia,
Bulzoni Editore, 1984. pp.219.
- Disa vėrejtje rreth gjuhės sė Naim Frashėrit, nė "St. fil",1973, nr. 3.
- Arbėrishtja e Italisė si gjuhė shkrimi, nė "Gjuha jonė", 1986, nr. 2.
- Dy dorėshkrime tė Andrea Darės, nė "St. fil", 1988, nr. 1.
- F. A. Santori, Satirat (transliteruar dhe pajisur me shėnime nga Karmell Kandreva e Gj. Shkurtaj), nė "St. fil", 1982,
nr. 2.
- Nga gjeografia gjuhėsore tek dialektologjia urbane, nė "Studime
Albanologjike", !996, nr. 1, f. 91-101.
Ka botuar edhe shumė kumtesa e
artikuj nė revistat "Kultura popullore" apo nė pėrmbledhje tė ndryshme e
Akte tė Konferencave shkencore si:
- Mbi disa veēori tė sė folmes sė Hotit, nė
Konferenca e Dytė e Studimeve Albanologjike", Tiranė, 1969, Vell. III;
- Vėshtrim mbi drejtshkrimin e fjalėve me e- tė theksuar, nė "Kongresi i
Drejtshkrimit tė Gjuhės shqipė", Tiranė, 1973, Vėll. II;
- Tė dhėna gjuhėsore pėr lashtėsinė e bujqėsisė ndėr shqiptarė, nė "Konferenca Kombėtare e
Studimeve Etnografike, Tiranė, 1977, f. 339-349;
- Probleme teorike dhe metodike tė studimit tė onomastikės shqiptare, nė "Puka dhe shkolla", Pukė,
1977;
- Disa veēori fonetike tė veprės sė Gjon Buzukut, nė "Seminari XVII pėr
gjuhėn , letėrsinė dhe kulturėn shqiptare", Tiranė, 1995, f.439;
- Contributi degli scrittori albanesi alla lingua letteraria, in "Atti del II Convegnio
Internazionale di Studi sulla Lingua albanese", Fisciano, Salerno 1992;
- Stratificazioni lessicali nel dialetto settentrionale d' Albanmia, in "Atti
del III Convegno Internazionale di Studi sulla Lingua Albanese", Salerno,
1993;
- L'Arbėresh d' Italia come lingua scritta, in "Le minoranze etniche e
linguistiche", Palermo, 1985;
- Qualche particolarita delle parlate
siculo-albanesi come dimostrazione della struttura morfologica della lingua
albanese, in "Minoranze etniche e linguistiche", Palermo, 1989, vol. II etj.
Ka botuar, gjithashtu, disa libra shkencorė dhe pėr publikun mė tė
gjerė, si:
- Shpirti i arbėrit rron,
Shėnime dhe tė dhėna pėr arbėreshėt e
Italisė, Tiranė 1984, 200 faqe.
- Kultura e gjuhės nė skenė dhe nė ekran,
Tiranė 1989, 300 faqe Gjuha shqipe pėr tė huajt dhe shqiptarėt jashtė
atdheut (bashkė me Enver Hysėn), "Toena", Tiranė 1996, 400 faqe.
- Sociolingustika, SHLU, Tiranė, 1996 (Tekst pėr shkollat e larta), 274 faqe.
- K. Kandreva, Shpirti i arbėrit rron (Zgjedhur, pajisur me shėnime e
redaktuar nga Gj. Shkurtaj), Tiranė 1975.
- Ll. Perrone, Lule shkėmbi
(Zgjedhur e pėrgatitur pėr shtyp nga Gj. Shkurtaj), Tiranė, 1985.
Ėshtė
bashkautor dhe anėtar i Redaksisė sė Atlasit dialektologjik tė gjuhės shqipe
(bashkė me J. Gjinarin (kryetar), B. Becin dhe Xh. Gosturanin), vepėr
madhore e gjuhėsisė shqiptare, pėr tė cilėn ka punuar mė se njėzet vjet;
tashti vepra nė dy vėllime ėshtė duke u shtypur nė Itali.
Ka botuar shumė recensione, artikuj dhe intervista nė organet e shtypit kulturor dhe
periodik. Ka dorėzuar pėr botim edhe tre libra tė tjerė:
- Dialektologjia
(Tekst pėr shkollėn e lartė), bashkė me prof. Jorgji Gjinarin, duhet tė dalė
nga shtypi brenda vitit 1997, ShBLU.
- Shqetėsime dhe vėrejtje pėr
kulturėn e gjuhės ( intervista, artikuj dhe kumtesa tė zgjedhra), Shtėpia
Botuese "Logoreci".
- Me miqtė dhe kolegėt e mi arbėreshė (Vlerėsime,
shėnime dhe recensione pėr figura dhe vepra tė autorėve arbėreshė), Shtėpia
Botuese "Onufri".
This Page is Designed and updated by DECCOM LTD Tirana Albania.
Leader on Communication Technologies and Web Premier Design.
The Best Intranet Communications Solution Provider in Albania.
Contact DECCOM now at:deccom@deccom.ml.org