Prej shekujsh shqipja ka marrė e dhėnė me gjuhėt fqinje: greqishten, latinishten dhe italishten, serbishten, maqedonishten po edhe me gjuhėt e pushtuesve, sidomos me turqishten, gjatė mė se pesqind vjet pushtimi nga Perendoria Osmane. Kėrkimet nė kėto drejtime kanė qenė dhe mbeten nė qendėr tė hulumtimeve rreth shqipes. Por kuadri i sotėm i vėshtrimit tė shqipes si gjuhė nė kontakt nuk duhet tė mbetet vetėm nė mjediset e Shqipėrisė dhe tė shqipes nė trojet e saj tė moēme e kompakte nė Ballkan. Duhet parė edhe gjendja e shqipes nė kontakt me gjuhė tė tjera, si me anglishten, gjermanishten, italishten etj. nėpėr ngulimet e reja tė diasporės shqiptare.
Konkluzioni ynė paraprak ėshtė se, ndryshimet gjuhėsore nisin mė sė pari nė sistemin leksikor. Gjuha synon t'u pėrshtatet pėrherė e mė mirė nevojave kumtuese tė folėsve. Mirėpo, kėto nevoja kumtuese janė tė lidhura me shkollimin, me arsimin, me kulturėn e me faktorė tė tjerė jashtėgjuhėsorė, tė cilėt, veē e veē e sė toku, i shtrojnė njeriut nevoja mė tė mėdha kumtuese, pėr plotėsimin e tė cilave atij i lypset njė sasi mė e madhe mjetesh pėr t'u shprehur. Zhvillohen e pėrparojnė njerėzit, rriten dhe shumėfishohen kėrkesat e tyre dhe kjo pasqyrohet edhe nė gjuhė. Mbi kėtė bazė del e qartė se nuk ka zhvillim leksikor nė vetvete e pėr vetvete, por shndėrrime e shtresėsime tė paprera e tė ndėrgjegjshme tė shkaktuara nga nevojat gjithnjė nė rritje tė folėsve pėr tė kumtuar. Pra, nuk ėshtė se fjalėt e trajtat dialektore "tėrhiqen" pėrpara atyre letrare normative (apo "standarde") ashtu siē tėrhiqet njė ēetė e shpartalluar pėrballė njė armate mė tė fuqishme, siē lėnė pėr t'u kuptuar ndonjėherė termat e pėrdorur nė shpjegimin e marrėdhėnieve gjuhė-dialekt, por ėshtė njeriu, folėsi, qė, pėr arsye tė zgjerimit tė kumtimit dhe nė pėrputhje me rrethanat tashmė cilėsorisht mė tė ngritura shoqėrore edhe tė mjedisit ku kryhet komunikimi, rreshtet me vetėdije tė plotė nga fjalėt e trajtat e ngushta dialektore dhe parapėlqen ato qė janė me njė diapazon mė tė gjerė ose normative.