Prof. Dr. Gjovalin Shkurtaj ėshtė autor i disa librave shkencorė edhe pėr lexuesin e gjerė:
Permbajtja:
Historiku i mėrgimit arbėresh nė Itali: valėt e
shtegtimeve tė arbėreshėve drejtpėrdrejt nga Shqipėria, si dhe mėrgime tė
arbėreshėve qė kishin shkuar mė parė nė Greqi, sidomos nė zonėn ishullore tė
Moresė, Koronit etj. Tė dhėna etnokulturore dhe gjuhėsore rreth diasporės sė
sotme arbėreshe; puna dhe pėrpjekjet shekullore tė arbėreshėve tė Italisė
pėr ruajtjen e gjuhės dhe tė shqiptarėsisė, roli i nitelektualėve arbėreshė
pėr mbrojtjen e tė drejtave tė Shqipėrisė dhe tė shqiptarėve si dhe puna e
arritjet e tyre tė shumta nė lėmin e lėvizjes kombėtare shqiptare; Rilindja
Arbėreshe dhe pėrfaqėsuesit e saj mė kryesorė, roli i Jeronim de Radės,
Vincenzo Dorsės, Dh. Kamardės etj. Pėrpjekjet e arbėreshėve pėr shkollimin
nė gjuhėn shqipe, roli i klerit arbėresh pėr mbrojtjen e kulturės arbėreshe
dhe tė gjuhės shqipe, Kolegji Arbėresh i Shėn-Adrianit (Kalabri) dhe
Seminari Arbėresh i Palermos (Sicili). Jeta e sotme arbėreshe, pėrpjekjet
intelektualėve arbėreshė nė ngulimeet tradicionale dhe nė universitetet e
Italisė sė Jugut (Kozencė, Palermo, Napoli) pėr mbrojtjen dhe vlerėsimin e
kulturės e tė gjuhės arbėreshe. Poetė, shkrimtarė dhe veprimtarė tė sotėm
arbėreshė: Vorea Ujko, Carmello Candreva, Dushko Vetmo, G. del Gaudio, G.
Schiro di Maggio, C. Zuccaro etj. Zakone dhe tradita tė bukura tė katundeve
arbėreshe: dasma arbėreshe, rite e praktika tė lindjes, tė vdekjes etj. Tė
gjitha kėto anė tregojnė se edhe sot, pas kaq shekujsh tė mėrgimit nė Itali,
nė mė se 50 ngulime arbėreshe tė Kalabrisė, Bazilikatės, Puljes dhe tė
Sicilisė "shpirti i arbėrit rron".
Permbajtja:
Libri ėshtė
konceptuar si njė manual i detyrave dhe pėrmbajtjes konkrete qė parakupton
kultura e gjuhės nė skenė dhe nė ekran dhe synon qė t' u japė studentėve tė
degės dramatike, aktorėve dhe regjisorėve shqiptarė tė dhėnat kryesore me
qėllim qė ata tė aftėsohen pėr t' i dalė zot atij arti skenik qė mėton dhe
lufton pėr t'i bėrė skenėn dhe ekranin universitete masive tė kulturės sė
gjuhės. Ėshtė i pari dhe i vetmi nė llojin e vet nė Shqipėri dhe sjell njė
pėrvojė interesante tė zbatimit tė gjuhės letrare tė njėsuar nė mjedisin
shqiptar.
Libri pėrbėhet nga 18 kapituj, ku trajtohen ēėshtje tė rėndėsishme si :
"Kultura e gjuhės si pjesė pėrbėrėse e kulturės kombėtare shqiptare",
"Teatri si tribunė e kulturės sė tė folurit", "Drejtshkrimi dhe drejtshqiptimi",
"Gjuha dhe stili", "Trajtat e ligjėrimit", "Mjetet gjuhėsore tė komikes" ,
"Teksti dhe nėnteksti nė dramė dhe nė film"; "Vendi i dialektalizmave nė skenė dhe nė ekran",
"Gjuha e letėrsisė artistike", "Dialogu dhe monologu dramatik si veēoria mė kryesore e gjuhės sė skenės",
"Norma dhe kundėrnorma nė emrat e personazheve".
Libri ėshtė fryt i njė pune dhe pėrvoje tė gjatė tė autorit si pedagog i lėndės
"Kultura e gjuhės" nė Institutin e Lartė tė Arteve, qysh nga viti shkollor 1968-69 deri
nė 1988. Nė vitin 1983 ky libėr qe botuar si maket, pastaj u pasurua dhe u plotėsua me
tė dhėna faktike e shtjellime tė pėrgjithshme teorike nė dritėn e detyrave tė kohės,
sidomos pas Kongresit tė Drejtshkrimit tė Gjuhės shqipe (1972) pėr tė zbatuar gjerė
normat e gjuhės letrare shqipe standard nė tė gjithė praktikėn shkrimore, botuese
dhe nė radiotelevizionin shtetėror, nė teatėr dhe nė kinematografi.
Permbajtja:
Sociolinguistika ėshtė njė lėndė e re nė universitetet shqiptare, po edhe njė drejtim i ri i kėrkimeve shkencore rreth gjuhės e zhvillimeve tė ligjėrimit nė vartėsi e lidhje tė ngushtė me shoqėrinė. Ashtu si nė shumė vende tė botės, sociolinguistika ka filluar si njė vijim i studimeve dialektologjike, sidomos si njė kalim i kėtyre kėrkimeve nga interesimi kryesisht pėr gjeografinė gjuhėsore apo pėr dialektet dhe shtrirjen hapėsinore tė dukurive a tipareve tė tyre (dialektologjia "rurale") nė njė interesim pėr larminė dhe variacionet gjuhėsore brenda qendrave tė mėdha qytetare (dialektologjia urbane).
Shumica e studimeve empirike, ndihmesave apo librave pėrgjithėsues
nė kėtė lėmė datojnė pas viteve '60 tė shekullit tonė. Nė kėto kushte,
sigurisht, ky libėr nuk mund tė kishte mėtime tė mėdha e nuk mund t'i dalė
zot njė paraqitjeje shterruese. Pėr tė pėrmbushur detyrat e njė paraqitjeje
tė parė dhe tė pėrgjithshme me synime tė njė teksti pėr shkollėn e lartė
jepet aty njė skicim apo ravijėzim informativ dhe interpretativ i arritjeve
tė derisotme, duke zgjedhur e pėrzgjedhur disa aspekte mė kryesore dhe,
patjetėr, duke lėnė nė hije tė tjera, qė, gjithashtu, mund tė ishin
interesante e me rėndėsi, por qė s'ėshtė e mundur tė rroken tė gjitha nė
kuadrin e njohjes sė sotme. Ky libėr i sociolinguistikės shkruhet pėr herė
tė parė dhe pas njė periudhe relativisht tė shkurtėr tė dhėnies sė kėsaj
lėnde si disiplinė mė vete nė Universitetin e Tiranės. Ndėrkaq, studimet nė
fushėn e sociolinguistikės nė Shqipėri kanė qenė shumė tė pakta dhe janė
ende nė njė periudhė nistore. Pėr kėtė shkak, autori, me gjithė punėn shumė
tė madhe qė ka pėrballuar pėr hartimin e njė teksti pėr studentėt, e ndjen
tė domosdoshme tė theksojė se ai ka synuar tė japė njė pamje tė pėrmbledhėt
dhe jo pamjen apo paraqitjen e vetme (e aq mė pak tėrėsore) rreth kalimit
nga dialektologjia "rurale" tek gjeolinguistika "urbane" dhe, nė kėtė
kuadėr, tė gjejė truall pėr njė pozicionim e piketim tė kaheve dhe tė
problematikės qė do tė shtrohet para kėrkimeve tė ardhshme nė fushėn e
sociolinguistikės shqiptare.
Permbajtja:
Qyteti i Lezhės si dhe tė folmet e rrethinave tė tij (Bregu i
Matės, Ishulli i Lezhėas, Ishulli i Shėngjinit) kanė qenė nė vėmendjen e
autorit qysh nga viti 1966 deri nė vitin 1980. Pasi pat botuar njė monografi
pėr tė folmen e malėsorėve tė Bregut tė Matės etj. ("Lissus", 1968 dhe "St.
fil", 2, 1972 ) pėr disa vjet radhazi hulumtoi tė folmen e qytetit tė
Lezhės, duke ndjekur aty sitemet dialektore tė ardhėsve nga vise tė ndryshme
e tė pranėvėna nė njė mjedis tė pėrbashkėt tė njė qyteti me urbanizim tė ri
e me shndėrrime tė mėdha demografike. Pėr herė tė parė nė dialektologjinė
shqiptare autori bėri njė sprovė pėr tė analizuar risitė gjuhėsore dhe
shndėrrimet qė pėrftohen nė kohėn e sotme nė qytetet me popullsi tė pėrzier,
nė kuadrin e bashkėveprimit ndėrdialektor dhe tė ndikimit nga gjuha letrare
kombėtare. Monografia ndahet nė dy pjesė: nė pjesėn e parė bėhet pėrshkrimi
i sistemeve fonetike dhe fonologjike tė grupeve pėrfaqėsimtare tė banorėve
tė Lezhės sipas origjinės gjeografike (lezhjanė tė hershėm, shkodranė,
mirditorė, zadrimorė, malėsorė tė Malėsisė sė Madhe, banorė nga Jugu etj.)
dhe, me anėn e diasistemit, bėn vlerėsimin e tė pėrbashkėtave dhe dallimeve
midis tyre. Rezulton se, nė sistemin fonologjik mbizotėrojnė tiparet
veriperėndimore, porse edhe me njė trysni tė dukshme nga sistemi i gjuhės
letrare kombėtare standard. Nė pjesėn e dytė bėhet njė analizė e hapėrt
sociolinguistike e kahjeve dhe proceseve tė sotme tė marrėdhėnieve gjuhė
letare - dialekt, duke u pėrqėndruar, sidomos, nė risitė dhe shtresėsimet
leksikore e morfosintaksore.
Permbajtja:
Pėrshkrim i plotė i sė folmes: hyrje e pėrgjithshme historiko-demografike e krahinės,
sistemi fonetik dhe morfologjik, disa tipare tė sintaksės dhe njė pjesė e
gjerė kushtuar leksikut, ku sidhen shumė fjalė e kuptime, si dhe
frazeologjizma tė panjohura mė parė. Nė kėtė monografi vihen nė dukje edhe
jo pak dukuri ruajtėse (konservative) tė sė folmes sė Hotit, qė meritojnė
vėmendjen e dialektologėve dhe tė historianėve tė gjuhės shqipe, si togjet e
zanoreve uo, ua aty ku gjetkė, nė mbarė gegėrishten ka ue ose u < ue (gruos,
prruo, psuos, shkuos, mua, gzua); grupet e mb, nd, ng, ngj kanė dhėnė
rezultate tė ndryshme nga shumiva e tė folmeve tė tjera tė gegėrishtes:
krahas asimilimit tė tyre nė m, n, nj ka edhe rėne iė elementit nazal e
mbetje vetėm tė bashkėtingėllores (pėrkat. b, d, gj, bushi, bliedh, dėrmjet,
daj, me gran, me greh) tė cilat, pastaj edhe shurdhohen nė p, t, k, q : hup,
krat, lak) etj.
Permbajtja:
Kelmendi ėshtė krahina mė veriore e Shqipėrisė, pjesa jo vetėm mė skajore po edhe me njė vlerė tė
madhe studimore. Aty kalon kufiri i shqipes me sllavishten e Malit tė Zi
dhe, madje, disa treva shqiptare qė tradicionalisht kanė qenė pjesė e
Kelmendit, sot janė nė Mal tė Zi (Vuthajt, Martinajt etj. nė Plavė).
Kelmendi ka qenė gjitnjė njė trevė qė ka pėrjetuar edhe emigracion tė fortė,
duke themeluar ngulime shqiptare nė disa vende tė Jugosllavisė, si nė
Peshter afėr Novi Pazarit dhe nė Srem (Sllavoni). E folmja e Kelmendit,
ashtu si pėrgjithėsisht tė folmet e Malėsisė sė Madhe paraqet njė varg
dukurish fonetike dhe morfologjike tė ndryshme tė folmet e tjera tė
gegėrishtes, sidomos me togjet e vjetra tė zanoreve uo, uo (gruos, muor,
shkos, gjua, knua), me grupet e bashkėtingėlloreve dhe me jo pak dukuri
ruajtėse tė shqipes sė moēme. Shumė interesant ėshtė edhe leksiku i kėsaj sė
folmeje, sidomos fjalė tė sferės sė blegtorisė tė cilat janė ndjekur gjerė
dhe figurojnė nė pjesėn kushtuar kėtij sistemi.
Permbajtja:
E folmja e Rranxave tė Mbishkodrės pėrbėhet nga njė trevė e gjerė kryesisht fushore dhe kodrinore me qendėr qytetin e
Koplikut qė nga brigjet e Liqenit tė Shkodrės nė perėndim deri nė malėsitė e
Rrjollit, Reēit e Lohes nė verilindje. Janė tė gjitha krahinėza tė afėrta
dhe me dukuri shpirtėrore e gjuhėsore tė pėrbashkėta me Malėsinė e Madhe,
por edhe me takime e mundėsi mė tė shumta pėr lidhje me qytetin e Shkodrės.
Pas njė hyrjeje tė gjatė inkuadruese, bėhet pėrshkrimi i sistemit fonetik e
fonologjik duke zbatuar gjerė parimin e sistemit binar tė identifikimit tė
fonemave sipas ēifteve minimale tė domosdoshme. Nxiret inventari i sė folmes
duke e krahasuar atė me tė folmet e tjera tė Malėsisė sė Madhe dhe nė
pėrgjithėsi me tė folme tė tjera tė gegėrishtes. Bėhet pėrshkrimi i grupeve
dhe i pozicioneve tė mundshme tė tingujve nė fjalė, duke nxjerrė kėshtu
distribucionin e plotė tė fonemave bzanore e bashkėtingėllore tė
identifikuara nė atė tė folme. Jepet edhe njė pėrshkrimi gjerė i sistemit
morfologjik, disa tė dhėna pėr dukuritė kryesore sintaksore dhe njė krye i
gjerė kushtuar leksikut.