1.   Sąveika tarp magnetų.

2.   Sąveika tarp magneto ir laidininko, kuriuo teka elektros srovė.

3.   Sąveika tarp laidininkų, kuriais teka elektros srovė.

   Bendru atveju: sąveika tarp judančių elektros krūvių.

Kūnai, ilgą laiką išlaikantys įmagnetinimą.

Gamtinis magnetas yra magnetitas ( iki 70% Fe₃O₄ ).

Lengvas magnetas, galintis laisvai sukiotis ant ašies.

Pagrindinė kompaso dalis.

Magneto vietos, kuriose stipriausiai reiškiasi magnetinis veikimas. Yra du magnetiniai poliai: šiaurinis (N) ir  pietinis (S).

Vienavardžiai poliai vienas kitą stumia, įvairiavardžiai poliai vienas kitą traukia.

Laidininku tekanti srovė pasuka magnetinę rodyklę statmena laidininkui kryptimi.

Aplinka, perduodanti judančių elektros krūvių (magnetinę) sąveiką.

Linijos, kurių liestinės kiekviename lauko taške sutampa su pasisukusios magnetinės rodyklės ašimi.

Grafinė priemonė pavaizduoti magnetiniam laukui.

Magnetinių linijų kryptimi sutarta laikyti kryptį, kurią rodo šiaurinis magnetinės rodyklės polius.

Jeigu dešine ranka apimsime laidininką taip, kad ištiestas nykštys rodytų srovės kryptį, tai kiti pirštai rodys magnetinio lauko linijų kryptį.

Magnetinio lauko linijos yra uždaros. Tokie laukai vadinami sūkuriniais.

Veikia tam tikra jėga judančius elektros krūvius.

Elektrinis laukas veikia bet kokius krūvius.

Magnetiniame lauke esantį laidininką, kuriuo teka elektros srovė, veikia tam tikra jėga.

Pritaikoma elektros matavimo prietaisuose, varikliuose, garsiakalbiuose ir t. t.

Kairįją ranką reikia laikyti taip, kad magnetinės linijos eitų į delną, o keturi ištiesti pirštai rodytų srovės kryptį. 90° kampu atlenktas nykštys rodys laidininką veikiančios jėgos kryptį.

Elektromagnetą sudaro ritė, kurios viduje yra geležinė šerdis.

Magnetinio lauko stiprumas priklauso nuo vijų skaičiaus, šerdies medžiagos bei formos, srovės stiprio.

Medžiagos, daug kartų stiprinančios magnetinį lauką bei ilgai išlaikančios įmagnetinimą.

Feromagnetikai: geležis, nikelis, kobaltas ir jų lydiniai.

Iš feromagnetikų daromi nuolatiniai magnetai, elektromagnetų ir t. t. šerdys.

Šiaurėje, Kanados salyne, yra pietinis Žemės magnetinis polius; pietuose, Antarktidos pakraštyje ‑ šiaurinis Žemės magnetinis polius.

Elektros srovės atsiradimas uždarame laidininke, kai kinta jį kertantis magnetinis laukas.

Indukciniu būdu gauta srovė vadinama indukuotąja.

Indukuotoji srovė teka tokia kryptimi, kad savo magnetiniu lauku slopintų ją sukūrusio lauko kitimus.

Indukuotoji srovė judančiame laidininke yra magnetinės kilmės.

Elektronus verčia judėti magnetinis laukas.

Jei dešiniąją ranką laikysime taip, kad magnetinės linijos eitų į delną, o 90° kampu atlenktas nykštys rodytų laidininko judėjimo kryptį, tai ištiesti keturi pirštai rodys indukuotosios srovės kryptį.

Indukuotoji srovė nejudančiame laidininke yra elektrinės kilmės.

Elektronus verčia judėti elektrinis laukas.

Kintantis magnetinis laukas sukuria elektrinį lauką.

Elektrinį lauką taip pat sukuria elektros krūviai.

Indukciniu būdu sukurtas elektrinis laukas yra sūkurinis – jo jėgų linijos yra uždaros.

Uždaros srovės, kurias stambiuose laidininkuose sukelia sūkurinis elektrinis laukas.

Jos kaitina elektros variklių, generatorių, transformatorių šerdis, todėl pastarosios daromos iš izoliuotų viena nuo kitos geležinių plokštelių.

Fizikinis dydis, lygus magnetinio lauko darbo, atliekamo, sukuriant elektros srovę, ir tos srovės stiprio santykiui:

   .

[F] = 1 Wb – vėberis.

1 Wb = 1 J/A.

Skaitine verte lygus darbui, kurį reikia atlikti sukuriant 1 A stiprio srovę.

Naudojamas apibūdinti magnetinio lauko stiprumui.

Indukcinė elektrovara uždarame laidininke lygi magnetinio srauto kitimo greičiui:

   .

DF –  srauto pokytis;

Dt – laikas.

Minusas rašomas atsižvelgiant į Lenco taisyklę. (Sprendžiant uždavinius, galima nerašyti.)

Indukcinės elektrovaros atsiradimas grandinėje, kintant ja tekančios srovės stipriui.

Dėl saviindukcijos srovė negali staigiai sustiprėti arba susilpnėti.

Saviindukcinė elektrovara proporcinga srovės stiprio kitimo greičiui:

   .

DI – srovės stiprio pokytis;

Dt – laikas;

L – induktyvumas.

Fizikinis dydis, apibūdinantis laidininko (ritės) sukuriamą magnetinį lauką. Priklauso nuo laidininko formos, geometrinių matmenų, aplinkos magnetinių savybių.

[L] = 1 H – henris.

1 H = 1 Wb/A.

Pavyzdžiui, L = 2 H reiškia, jog 1 A stiprio srovė sukuria 2 Wb magnetinį srautą.

Srovė, kurios stipris ir kryptis periodiškai kinta.

Žymima simboliu “~”.

Laikas, per kurį įvyksta vienas pilnas srovės pasikeitimas.

[T] = 1 s   .

Srovės pasikeitimų skaičius per 1 sekundę:

   .

[n] = 1 Hz – hercas.

1 Hz = 1/s.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, kintamosios srovės dažnis lygus 50 Hz.

Didžiausia kintamosios srovės stiprio (įtampos) vertė.

Kintamosios srovės stiprio ir įtampos vertės, kurias rodo matavimo prietaisai:

   .

   .

I – srovės stiprio efektinė vertė;

I_m – srovės stiprio amplitudė;

U – įtampos efektinė vertė;

U_m – įtampos amplitudė.

A = UIt   .

P = UI   .

Kintamosios srovės darbas ir galia priklauso nuo efektinių verčių!

Įrenginys, keičiantis kintamosios srovės stiprį ir įtampą.

Vijų skaičiaus pirminėje apvijoje santykis su vijų skaičiumi antrinėje apvijoje:

   .

Jeigu k > 1 (N₁ > N₂) – žeminimo transformatorius,

jeigu k < 1 (N₁ < N₂) – aukštinimo transformatorius.

Žeminimo transformatorius įtampą žemina, aukštinimo – aukština:

   .

U₁ – pirminės apvijos įtampa;

U₂ – antrinės apvijos įtampa.

Žeminimo transformatorius srovę stiprina, aukštinimo – silpnina:

   .

I₁ – srovės stipris pirminėje apvijoje;

I₂ – srovės stipris antrinėje apvijoje.

Prie elektrinių statomi aukštinimo transformatoriai (aukšta įtampa – silpna srovė – maži elektros energijos nuostoliai).

Prie vartotojų statomi žeminimo transformatoriai.

·        Hidroelektrinės (vandens energija ® elektros energija);

·        Šiluminės (kuro energija ® elektros energija);

·        Atominės (branduolinė energija ® elektros energija).

·        Kauno hidroelektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė;

·        Elektrėnų šiluminė elektrinė;

·        Ignalinos atominė elektrinė.