Tiems kurie pirmà kartà girdi apie MAÞVYDO RAÐTUS    Maþvydo raðtai yra toli graþu ne meninis ðedevras ar dar kas nors. Viskas prasidëjo prieð maþdaug tris metus, kai mums pradëjo dëstyti nauja matematikos mokytoja. Ið pradþiø ji atrodë lyg ir normali, bet po kiek laiko mano klasiokas, dar þinomas Boþeno vardu, pastebëjo kad mûsø gerb. mokytoja turi nepaprastà talentà nusiðnekëti ir ne bet kaip - tam ji pasitelkdavo lietuviðkà (ir ne tik) liaudies iðmintá. Taigi, mano klasiokas ëmë vesti uþraðus kurie buvo panaðûs á dienoraðtá. Juose jis ëmë fiksuoti mûsø mokytojos talento pasireiðkimus. Dienoraðtis buvo vedamas itin slaptam dokumente - matematikos sàsiuvinio paskutiniame lape. Vëliau tas dienoraðtis buvo pavadintas Maþvydo Raðtais. Taip á Marijos þemæ atëjo Maþvydas. Vienà kartà að apturëjau garbës pasëdëti per matematikos pamokà kartu su Maþvydu. Taip atsirado didþiai gerbiamas ponas Viðinskis (t.y. að). Viðinskio pareiga buvo visà laikà turëti Maþvydo raðtø kopijà, kad ávykus nelaimingam atsitikimui (þinot kaip bûna) nebûtø sunaikinta neákainojama vertybë. Nuo to laiko mes su Maþvydu ágijome bendrà prieðà, kuris nuo mûsø niekad nenuleisdavo akiø.
   Maþvydo Raðtø kelias á ðviesà yra labai ilgas ir sunkus. Palainimta bûdavo ta diena, kurià mes iðgirsdavome naujajá posaká. JOS posakis bûdavo vienintelis dalykas kuris mus palaikydavo per matematikos pamokà. Be to, Maþvydas ir Viðinskis bûdavo labai daþnai kvieèiami prie lentos. Kai mes kæsdavom neapsakomas kanèias prie lentos, mûsø gerb. mokytoja staigiu rankos judesiu ir be jokios sàþinës grauþaties iðplëðdavo mûsø paskutinius sàsiuvinio puslapius. Taip praþûdavo daugybë nuostabiø posakiø, taèiau geriausius að ligi ðiol neðiojuos giliai savo ðirdyje.