Kompjuteri

Kompjuteri ėshtė maqinė elektronike e cila mundėson pėrpunimin e tė dhėnave tė cilat janė tė memorizuara qoftė pėrkohėsisht qoftė nė mźnyrė permanente nė vetė maqinėn.

Ēka bėn kompjuteri

Instrukcionet nė programe dirigjojnė kompjuterin qė tė bėjė hyrjen, daljen dhe pėrpunimin e tė dhėnave si vijon:

Hyrje - Dalje (Input-Output)

Kompjuteri mundet nė mėnyrė selektive tė gjejė tė dhėnat nė memorjen e saj kryesore tė quajtur RAM (Random Access Memory) duke i marrur kėto tė dhėna nga periferikė tė ndryshėm siq janė: terminali¹, disku², kaseta, etj.
Pas pėrpunimit tė tė dhėnave nė brendi tė saj, komjuiteri mund tė dėrgojė kėto tė dhėna tė pėrpunuara ashti siq i ka pranuar nė periferiqet e saja. Aq mė shumė memorje njė kopjuter ka, aq mė shumė mundet tė pėrpunojė tė dhėna nė tė njejtėn kohė.

Memorizimi

Memorizimi mund tė jetė:
 i pėrkohshėm dhe
 i pėrhershėm.
 
Memorizimi ėshtė i pėrkohshėm kur tė dhėnat ndodhen nė memorje kryesore RAM.
Memorizimi ėshtė i pėrhershėm kur tė dhėnat janė tė memorizuara nė periferiqet e kompjuterit apo memorjet sekondare, siq ėshtė disku apo disketat. Ky disk pėrndryshe nė tė shumtėn e rasteve thirret edhe disku i ngurtė (ang. hard disk) sepse ėshtė i vendosur brenda nė kompjuter, ndėrsa disku mobil (ang. floppy disk) apo disketa (fren. disquette) mundėson qė tė mund tė shfrytėzohen prej njė kompjuteri nė tjetrin. Disqet mobile tradicionale lėjnė vendin dita ditės Disqeve kompakte CD (angl. Compact Disk) tė cilat kanė aftėsi tė mėdha memorizimi nė krahasim me diset tradicionale mobile. Edhe mė shumė, me paraqitjen e internetit, shfrytėzimi i disketave ėshtė gjithnjė edhe mė i vogėl, sepse tė dhėnat mund tė pėrcillen prej kompjuterit nė kompjuter nėpėrmjet rrjetit tė internetit.
Njė dallim fondamental mes memorjes kryesore dhe asaj sekondare ėshtė se nė memorjen kryesore bėhet meorizimi i pėrkohshėm dhe pėrpunimi i tė dhėnave, ndėrsa nė memorjet sekondare bėhet vetėm memorizimi i tė dhėnave.

Llogaritja

Kompjuteri mund tė zhvillojė ēdo operacion matematikor duke aplikuar mbledhjen, zbritjen, shumėzimin apo pjestimin mbi tė dhėnat e memorizuara nė RAM.

Krahasimi

Kompjuteri mundet tė analizojė njė tė dhėnė duke e krahasuar atė me tė dhėna tė tjera tė njohura nga programi apo tė memorizuara diku tjetėr.

Kopjimi

Kompjuteri mundet gjithashtu tė lėviz tė dhėnat prej njė vendi nė tjetėr, pėr tė mundėsuar shfrytėzimin e tyre sa mė tė lehtė.

Llogaritja, Krahasimi dhe Kopjimi (LKK), i mundėsojnė kompjuterit tė gjitha format e pėrpunimit tė tė dhėnave.

Pėr shembull: Tė supozojmė se kemi njė bashkėsi me numra tė paradhitur={7,9,5,8,6,4,1}. Kjo bashkėsi ndodhet e memorizuar nė diskun e ngurtė. Kompjuteri kopjon kėto tė dhėna nė RAM, sepse atje duhet pėrpunuar ato me qėllim qė tė radhiten prej mė tė voglit te mė i madhi.

Kėshtu kompjuteri do tė krahasojė kėto numra dy nga dy, duke kopjuar mė tė voglin para mė tė madhit deri sa tė mbarohet krahasimi dhe radhitja. E nėse ėshtė kėrkuar nga shfrytėzuesi, kompjuteri mundet tė llogaritė edhe shumėn e kėtyre numrave.

Ja edhe njė shembull nė mėnyrė grafike se si tė dhėnat janė kopjuar nė RAM (006508121183042)e mandej prej Ram-it janė botuar nė letėr tė dhėnat e pėrpunuara:

data :12-11-83

n° akti : 6508

n°artikullit : 42


HYRJE PĖRMBAJTJAINFORMATIKA E ADMINISTRIMIT


Copyright © Bashkim Bytyqi, 27 korrik 1999

1 1