Kompjuteri ėshtė maqinė elektronike e cila mundėson pėrpunimin e tė dhėnave tė cilat janė tė memorizuara qoftė pėrkohėsisht qoftė nė mźnyrė permanente nė vetė maqinėn.
Kompjuteri mund tė zhvillojė ēdo operacion matematikor duke aplikuar mbledhjen, zbritjen, shumėzimin apo pjestimin mbi tė dhėnat e memorizuara nė RAM.
Kompjuteri mundet tė analizojė njė tė dhėnė duke e krahasuar atė me tė dhėna tė tjera tė njohura nga programi apo tė memorizuara diku tjetėr.
Kompjuteri mundet gjithashtu tė lėviz tė dhėnat prej njė vendi nė tjetėr, pėr tė mundėsuar shfrytėzimin e tyre sa mė tė lehtė.
Llogaritja, Krahasimi dhe Kopjimi (LKK), i mundėsojnė kompjuterit tė gjitha format e pėrpunimit tė tė dhėnave.
Pėr shembull: Tė supozojmė se kemi njė bashkėsi me numra tė paradhitur={7,9,5,8,6,4,1}. Kjo bashkėsi ndodhet e memorizuar nė diskun e ngurtė. Kompjuteri kopjon kėto tė dhėna nė RAM, sepse atje duhet pėrpunuar ato me qėllim qė tė radhiten prej mė tė voglit te mė i madhi.
Kėshtu kompjuteri do tė krahasojė kėto numra dy nga dy, duke kopjuar mė tė voglin para mė tė madhit deri sa tė mbarohet krahasimi dhe radhitja. E nėse ėshtė kėrkuar nga shfrytėzuesi, kompjuteri mundet tė llogaritė edhe shumėn e kėtyre numrave.
Ja edhe njė shembull nė mėnyrė grafike se si tė dhėnat janė kopjuar nė RAM (006508121183042)e mandej prej Ram-it janė botuar nė letėr tė dhėnat e pėrpunuara:
data :12-11-83
n° akti : 6508
n°artikullit : 42
Copyright © Bashkim Bytyqi, 27 korrik 1999