Sistemet e
informacionit
(Information Systems)
Sistemet e
informacionit dhe pėrpunimi elektronik
-
- Aplikimet e
Informatikės qė na imponohen nė mėnyrė tė qartė
kanė tė bėjnė kryesisht me automatizimin e punėve
administrative dhe tė kontabilitetit. Kėto janė
operacione tė thjeshta, periodike, qė nuk kanė tė
bėjnė me ndėrhyrjen nė proēesin e vendosjes pėr
njė problem dhe ku kompjuteri e zėvendėson njeriun nė
mėnyrė mė efikase.
- Nė njė ndėrmarje
industriale, kontabiliteti gjeneral dhe ai analitik si
dhe kontot e klintelės, kontot e furnizuesit, gjendja e
stokut, faturimi dhe pagesa e nėpunėsve janė tė
drejtuara nga kompjuterėt. E njejta gjė vlen edhe pėr
operacionet kontable dhe administraitive nė
institucionet bankare, nė instucionet e sigurimit si dhe
nė institucion siq ėshtė ajo e Drejtorisė Gjenerale
tė Tatimeve.
-
- Sipas A.Kona(Profesor
nė Univerzitetin e Tiranės sitemi i informacionit
definohet siq vijon:
-
- " Sistem
informacioni shpesh nėnkuptohet fluksi i informacionit
brenda njė ndėrmarrjeje, qoftė ky i pėrpunuar nė
mėnyrė manuale apo elektronike, sė bashku me
burimet(njerėz dhe makina) qė pėrpunojnė kėtė
informacion."
-
- Pra shkurt, njė
sistem informacioni mundėson tė automatizon duke
shfrytėzuar sistemet informatike fluksin e tė dhėnave
tė njė ndėrmarrjeje.
Sistemet e
informacionit (Information Systems) dhe pėrpunimi elektronik
- Sistemet e
informacionit mund tė sigurojnė detyra edhe mė
komplekse. Kėshtu nė njė ndėrmarje industriale,
kėrkesat e klientėve mund tė pėrkthehen automatikisht
nė urdhėr tė prodhimit duke sigururar efikasitetin e
makinave dhe duke administruar stokun nė mėnyrė tė
kėnaqshme pėr prodhuesin. Nė kėtė rast, kompjuteri
pregadit vendimet sipas rregullave tė parashikuara nė
programe. Kjo ėshtė e mundshme vetėm nė qoftė se
informacionet janė mirė tė definuara dhe shkaqet dhe
konsekuencat e tyre janė mirė tė njohura. Nėpėrmjet
tė programeve tė shkruara nga shfrytėzuesi,
kompjuteri, ēdo herė qė tė pranojė informacionet,
llogaritė rezultatet qė do tė mundėsojnė tė mirren
njė apo mė shumė vendime ose thjeshtė llogaritė
rezultate qė definojnė njė apo mė shumė vendime.
-
- Nė raste tė tjera,
ku vendimet e administrimit nuk janė tė analizueshme me
njė rigorizitet tė lartė (si pėr shembull, kujt ti
besohet njė detyrė ose ē'farė buxheti duhet t'i jipet
njė publiciteti), sistemi informatik do tė shėrben si
njė mjet informimi dhe analize, pasi qė pėrgjegjėsi
do tė mundet shumė lehtė tė konsultojė informacionet
e regjistruara nė kompjuter dhe eventualisht do tė mund
tė testojė vendimet duke pėrdorur njė model.
-
- Tė gjitha kėto
sqarime nxjerrin nė dritė faktin, se gati nė ēdo
aktivitet, qoftė ai ekonomik, social ose intelektuel,
kompjuteri mund tė shėrbejė si mjet i
pazėvendėsueshėm nė ndihmėn qė jep njeriut nė
vazhdimin e aftėsive tė tija novatrise dhe krijuese.
-
- Sot, mund tė
afirmojmė, qė metodat e punės tė secilit
pjesėmarrės nė punė do tė ndryshohen pikėrisht pėr
shkak tė egzistencės sė njė mjeti tė tillė, ku
sipas rastit, zhvillimet do tė jenė primare ose
sekondare, tė shpejta ose progresive, por prezente
gjithėkund.
Struktura e
sistemeve tė informacionit
- Sistemi
i informacionit ėshtė i pėrbėrė nga baza e tė
dhėnave, programet applikative, proēedurat manuale dhe
tė automatizuara si dhe sistemet kopjuterike tė cilat i
pėrpunojnė tė dhėnat.
- Baza e
tė dhėnave, ėshtė skema sipas sė cilės janė
strukturuar tė dhėnat e regjistruara nė sistem.
- Programet
aplikative, mundėsojnė hyrjen, regjistrimin, kėrkimin,
azhornimin dhe ndėrtimin e raporteve tė tė dhėnave.
- Proēedurat
manuale, dokumentojnė se si tė dhėnat janė tė
fituara pėr INPUT(regjistrimi dhe azhornimi i bazės sė
tė dhėnave)dhe si ėshtė shpėrndarė OUTPUTI i
sistemit(konsultimi dhe pėrpunimi i tė dhėnave tė
regjistruara).
- Proēedurat
e automatizuara, i tregojnė kopjuterit se si duhet tė
pėrpunojė tė dhėnat nė BATCH (pėprunim i sfazuar
ose i lėnė pėr njė kohė tė caktuar i tė dhėnava)
apo nė ON LINE(pėrpunim i menjėhershėm i tė
dhėnave).
Ja edhe
njė shembull konkret tė marrė nga Computer Desktop
Encyclopedia, ku shihet qartė se ēka sheh pėrdoruesi i
kompjuterit dhe ēka sheh kompjuteri.
Copyright mr.Bashkim Bytyqi, 8 shtator 1999