Apie naivumą

Gyveno kartą senelis ir senelė. Ir neturėjo jie vaikų. O kaip manot, kodėl jie neturėjo vaikų? O gi todėl, kad jie buvo labai seni, o jų tikri vaikai juos buvo seniai užmiršę. Ir nutarė senelis išsidrožti sau vaiką iš medžio. Jis buvo skaitęs vienoje pasakoje, kad kažkoks Karlas rado kalbančią malką ir iš jos išdrožė lėlę, kuri atgijo, pradėjo kalbėti ir vaikščioti.

Išėjo kartą senelis su kirviu į mišką malkos ieškoti. Taip ir negrįžo pas savo senelę.

Apie žiaurumą

Gyveno kartą toks plėšikas- Barmaliejus. Jis buvo labai žiaurus. Jis valgydavo vaikus. Ir vieną kartą, vaikai paprašė didžiulio lokio pagalbos. Nuo tada Barmaliejus valgo ir lokius.

Apie melą

Gyveno kartą žmogelis vardu Karlas. Ir jis turėjo sūnų. Jo sūnus buvo toks kvailas, kad tėtė paskleidė legendą, jog jis išdrožė savo sūnų- Buratiną iš malkos.

Taip tėtė Karlas įgijo ramybę ir tapo labai žymiu ir mylimu pasakų rašytojų.

Apie gražią meilę

Gyveno kartą princesė. O kitoj karalystėj gyveno princas. Ir jie vienas kitą mylėjo. Bet karalius, princesės tėvas, uždraudė jiems susitikinėti. Tada princas pasiuntė penkis galvažudžius nužudyti karalių. Jie taip ir padarė.

Princas ir princėsė toliau ilgai ir laimingai gyveno.

Apie moters įžvalgumą

Buvo kartą toks alavinis kareivėlis. Turėjo jis tik vieną koją. Jis labai mylėjo skudurinę baleriną, o balerina mylėjo jį. Bet vieną dieną kareivėlį sudegino piktas berniukas. O balerina dėl to nenusižudė, nes aplink buvo daug kareivėlių su dviem kojom.

Apie kerštą

Kartą gimė ančiai labai bjaurus ančiukas. Niekas jo nemylėjo ir visi jį engė. Bet jis išaugo į didęlį bjaurų gulbiną ir visus primušė.

Apie įvaizdį

Turėjo kartą karalius tris sūnus. Ir atėjo metas jiems vesti. Tada karalius liepė jiems šauti po strėlę į bet kurią pusę. Kuri mergina pirma ras strėlę, ta ir bus princo žmona. Vyresnieji du princai toli nešovė ir greit susirado sau žmonas. Jauniausias įtempė lanką kiek galėjo ir paleido strėlę. Devynis metus ieškojo princas savo strėlės ir pagaliau rado ją pas varlę. Ir teko princui ją vesti. Bet vieną dieną išaugo pas varlę ilgos gražios kojos ir rankos. Bet veidas liko toks pat šlykštus.